Mokyklos įsivertinimo (vidaus audito) tikslas – kurti mokyklą kaip nuolat besimokančią organizaciją, kurios nariai kartu aptaria savo veiklos kokybę, susitaria dėl jos tobulinimo krypčių bei būdų ir siekia juos įgyvendinti. Mokyklos įsivertinimo procese yra svarbu ne tiek pats vertinimas, kiek mokymasis. Tai augimo priemonė tiek individo, tiek organizacijos lygmeniu. Vidaus auditas padeda atsakyti į šiuos klausimus:
Kaip mums sekasi?
Iš kur mes tai žinome?
Ką darysime toliau?
Nuo 2005 m., vadovaujantis Švietimo ir mokslo ministro įsakymu (2005-07-22, Nr. ĮSAK-1557), visose ikimokyklinio ugdymo įstaigose rekomenduojama taikyti vidaus audito metodiką. Vidaus auditą rekomenduojama vykdyti penkiais etapais:
pasirengimas, platusis auditas, pasirinktos srities (rodiklių) analizė (arba giluminis auditas), atsiskaitymas ir informavimas, planavimas.
Vidaus auditą įstaigoje koordinuoja direktoriaus įsakymu patvirtinta VAK (vidaus audito koordinavimo) grupė.
Atlikdami platųjį auditą įstaigos mokytojai analizuoja visas įstaigos veiklos sritis ir rodiklius, vertina kiekvieną pagalbinį rodiklį keturiais lygiais: 4 – labai gerai; 3 – gerai; 2 – patenkinamai; 1 – nepatenkinamai. Apžvelgus įstaigos situaciją, išsiaiškinus įstaigos privalumus ir probleminius (mažiausiai įvertintus) pagalbinius rodiklius, einama gilyn, pasirenkant vieną ar kelis rodiklius detaliai (giluminei) analizei.
Išsamiam pasirinkto rodiklio įvertinimui naudojami mažiausiai trys metodai (pvz., dokumentų analizė, anketavimas, stebėjimas, lyginamoji analizė, diskusijos ir pan.). Tyrimuose siekiama sužinoti kuo išsamesnę visos bendruomenės nuomonę apie vertinamus veiklos aspektus.
VAK grupė apibendrina gautus duomenis ir juos pateikia įstaigos pedagogų tarybai, administracijai. Aptarti rezultatai pateikiami bendruomenei įstaigos stende, interneto puslapyje, tarybų posėdžiuose, įtraukiami į metų veiklos programas, strateginius, kvalifikacijos kėlimo ir kitus planus.
KLAIPĖDOS LOPŠELIS – DARŽELIS „AITVARĖLIS“ 2019 METŲ PLAČIOJO VIDAUS AUDITO ATASKAITA
